Karščiuojantis Niujorkas: reatroktyvus manifestas Manhatanui

Niujorkas kaip metafora. Kaip paskutinė Vakarų civilizacijos stadija. Kaip Rozetos akmuo.

1978 m. pirmą kartą pasirodžiusi knyga Karščiuojantis Niujorkas: retroaktyvus manifestas Manhatanui yra vienas svarbiausių XX a. antros pusės architektūros tekstų. Klasika tapusi ir daugybę kūrėjų įkvėpusi knyga išgarsino ir patį Remą Koolhaasą – olandų architektą, „Office for Metropolitan Architecture“ (OMA) bendraįkūrėjį, šiandien pelnytai vadinamą legenda.

Savo žvilgsnį Koolhaasas kreipia į Manhataną kaip architektūrinės ekstazės šaltinį. Tai – nuo žmonių ir naujų technologijų srauto sproginėjanti erdvė, pagimdžiusi revoliucinį gyvenimo būdą: grūsties kultūrą. Gretindamas iš pažiūros nesugretinamus Niujorko istorijos bei plėtros fragmentus, savo vizionieriškoje, architektūrine logika grįstoje ir intelektualinį iššūkį siūlančioje knygoje Koolhaasas kalba apie miesto konstravimą montažo principu, vis iš naujo permąstydamas metropolio kultūros bei architektūros saitus..